Mūsų mokykla dalyvauja  Lietuvos meno kūrėjų asociacijos parengtame  projekte „Aukštosios kultūros impulsai mokykloms (AKIM)“.

Projektas siūlo aukštąją kultūrą sistemingai ir nuosekliai pateikti mokyklos mokiniams. Tikimės, kad tikslingas kultūros kūrėjų bendravimas su gimnazistais ir 11-kos kultūros žurnalų atėjimas į biblioteką bus naudingas ir mokyklos bendruomenei, ir meno kūrėjams. Į dialogą su mokykla įtraukti patys įdomiausi menininkai, kurie turi ką pasakyti mokiniams ir nori tai padaryti. Turėjome galimybę rinktis, su kuo norėsime bendrauti. Projekto kūrėjų nuomone, tiesioginis bendravimas daro didelį įspūdį. Tai ir yra šio projekto pagrindinis raktas. Atskirų meno šakų (literatūros, dailės, muzikos, architektūros ir pan.) kūrėjai pasirengę pravesti meninės kūrybos pamokas ir praktinius užsiėmimus (kūrybines dirbtuves) 8 – 10  klasių mokiniams. Temas siūlė patys menininkai, todėl jos labai įvairios. Tačiau toks ir yra projekto tikslas – sudominti mokinius viena ar kita meno sritimi, išplėsti jų suvokimą, kas tai yra menas, ir galbūt sugriauti kai kuriuos stereotipus apie menininkus, nes menininkai irgi gali būti patys įvairiausi žmonės visom prasmėm.

Vienos pamokos trukmė – viena akademinė valanda, meninės kūrybos kursai – 8 akademinių valandų ciklas. Pamokas  išdėliotos per vienerius mokslo metus, jos bus vykdomos praktiškai kas mėnesį.

Kūrėjų tiesioginis atėjimas į mokyklą atvers platesnį kultūros suvokimą, kels mokinių kultūrinį ir pilietinį sąmoningumą ir skatins pačius įsijungti į kultūros procesą.

Pirmieji žurnalai „Literatūra ir menas“, „Metai“, „Kultūros barai“, „Knygų aidai“, „Kelionė su Bernardinai.lt“ ir kiti  jau pasiekė mokyklą. Šiuos leidinius mokykla gaus visus metus. Parengė lietuvių kalbos mokytoja Lolita Šiaulienė

 

2012-2013 m. m. mokykloje tęsiasi projekto AKIM (aukštosios kultūros impulsai mokykloms)  veikla

 

Rugsėjo 21 dieną į mokyklą atvyko žurnalistas, rašytojas, vertėjas Vytautas Žeimantas. Susitikime su juo dalyvavo 8 – 10 klasių mokiniai.

Susitikimo pradžioje žurnalistas papasakojo apie  profesionalaus žurnalisto veiklą, specifiką, žmoniškuosius ir kitus faktorius, padedančius ir trukdančius profesionaliai atlikti savo pareigas.

V. Žeimantas kalbėjo  apie laikraščių ir žurnalų specifiką, kuo jie panašūs, kuo skiriasi, pasakojo  apie rimtąją spaudą („Literatūrą ir meną“, „Atgimimą“ ir pan.), parodė jos vertę.

Konkrečiais pavyzdžiais paaiškino, kaip galima atskirti bulvarinę spaudą nuo rimtosios, atskleisti bulvarinės spaudos pigaus ir tariamo populiarumo priežastis, išaiškino  žurnalistinės sensacijos tikrąsias ir tariamas vertybes.

Klausydami žurnalisto ir rašytojo, supratome  skirtumą tarp objektyvios ir perkamos žurnalistikos, pastarosios žalą.

Aiškiai ir suprantamai V. Žeimantas atskleidė internetinės spaudos pranašumus (operatyvumą, prieinamumą, abipusi ryšį) ir silpnas vietas (neatsakingumą, netikslumą, trumpalaikiškumą, kalbos skurdinimą, barbarizmų sklaidą), besaikio sėdėjimo prie kompiuterių žalą.

Buvome supažindinti  su „juodosiomis technologijomis“ žiniasklaidoje, žiūrovų, klausytojų ir skaitytojų manipuliavimo galimybėmis. Konkrečiais pavyzdžiais parodė, kaip galima atpažinti „juodąsias technologijas“ ir išvengti jų neigiamos įtakos.

Pamoką užbaigė mintimi, „kad ne viskas, kas blizga, žiniasklaidoje yra gražu, reikalinga ir naudinga žmogui“ ir  kvietimu nepasiduoti, o siekti tobulumo, kurti, o jeigu teks įžengti į žurnalisto kelią – nesvyruoti, neieškoti šunkelių, klausyti savo sąžinės balso.

V. Žeimantas mums paliko nuoširdaus, šilto žmogaus, savo srities profesionalo įspūdį.

Nekantriai laukiame kitų susitikimų.

 

Mokinių vardu Justina Banionytė

Susitikimas su fotomenininku Robertu Gabriu

Spalio mėnesį fotomenininkas Robertas Gabrys organizavo mokykloje kūrybines dirbtuves 9 – 10 klasių mokiniams.

Robertas Gabrys gimė Kauno mieste 1962 metais.
Robertas fotografijos meno keliais klajoja nuo vaikystės. Ilgus metus dirbo dokumentinių kino filmų studijoje Rusijoje ( kino operatoriaus asistentu, vėliau kino operatoriumi ), vyr. fotografu – korporacijos „Polaroid“ atstovybėje Baltijos šalyse. Nuo 1995 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2006 m. suteiktas Lietuvos kultūros ir meno kūrėjo statusas, surengęs personalinių parodų, dalyvaujantis parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Fotomenininkas paaiškino, ką reikia žinoti apie fotoaparatą ir fotoobjektyvą., kokius objektyvus galima naudoti fotografuojant. Pasirodo, tai priklauso nuo fotografuojančiojo idėjos.

Mokiniai sužinojo, kad reikia naudoti šviesą – natūralią arba sukurtą  pačių, nes be šviesos neišeitų perteikti nuotaikos, spalvos, šešėlių, faktūros. Šviesa turi kryptį, atspalvį, charakterį. Fotografuojant reikia:

  • tyrinėti atspindžius – nuo ko atsispindi, ar Jums tinka atspindžio spalva ir dydis;
  • pastatyti modelį arčiau ar toliau lango;
  • įvertinti ryto ir dienos šviesos skirtumus;
  • vengti  tiesioginių, didelius šešėlius sukeliančių šviesos šaltinių (vidudienio saulė, tiesiai į modelį nukreipta blykstė);
  • naudoti reflektorių ir / arba papildomą blykstę.

R. Gabrys parodė, kaip komponuoti – kompozicija yra harmoningas objektų išdėstymas fotografijoje.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai sužinojo, kad portretai dažniausiai tampa įdomesni, jei fotografuojama atvėrus diafragmą – taip išryškinamas fotografuojamas objektas, o visą kadrą užpildydami veidu galima išvengti  problemų, kylančių dėl antrojo plano, įvairūs aksesuarai padeda geriau perteikti portretuojamojo charakterį, patartina ieškoti išraiškingos rankų padėties, fotografuojamo objekto žvilgsniui kadre reikia palikti vietos. Tapo aišku, kad svarbus fotografijos fonas – žiūrovas neturi jausti labai didelio kontrasto tarp modelio ir fono, jeigu fotografuojamo objekto ir fono spalvos panašios – fotografija tampa monotoniškesnė. Fotografuojant keiskite modelio emocijas.

Mokiniai visas įgytas žinias čia pat taikė praktiškai fotografuodami vieni kitus.

Menas yra pagrįstas taisyklių laužymu. Pažintos ir meistriškai sulaužytos taisyklės dar labiau gali žavėti ir sukrėsti – tokia išvada buvo padaryta kūrybinių dirbtuvių pabaigoje.

 

Mokinių įspūdžius perteikė projekto koordinatorė mokykloje Lolita Šiaulien

Netradicinė pamoka „Kraičio skrynia“ su tautodailininke L. Žilinkskiene

 

2013 sausio 11dieną mokykloje svečiavosi projekto AKIM dalyvė tautodailininkė Laimutė Žilinskienė, kuri vedė netradicinę pamoką „Kraičio skrynia“. Pagrindiniai mokymų tikslai –  ugdyti atsakomybę už tautos kultūros paveldą, plėsti žinias apie tautodailę, tradicinius tekstilės gaminius, saugoti kultūros paveldą ir priartinti prie šių dienų gyvenimo .

Tautodailininkė mokiniams pasakojo, kad nuo amžių prie Baltijos jūros gyvena darbštūs, kūrybingi lietuviai žemdirbiai, išsaugoję seną savo protėvių kalbą, melodingas dainas, pasakas, papročius ir savitą tautodailę. Daugumos liaudies menininkų vardai, kaip ir jų kūriniai, dingo laiko tekmėje. Sunaikino juos ir negandų metai. Daugiausia išliko XIX bei XX a. pradžios kūrinių: tik maža jų dalis siekia XVII–XVIII a.

Tarp baldų svarbią vietą užėmė skrynios. Tai merginos, o vėliau ištekėjusios moters nuosavybė, jos brangiausias turtas. Tautodailininkė su mokiniais kalbėjo apie įvairias skrynias, raštus ant jų.

Ypač įdomu buvo apžiūrėti menininkės kurtus įvairius rankdarbius: megztas servetėles, papuošalus, augalų detalėmis puoštus atvirukus. Tautodailininkė negailėjo patarimų, atsakė į klausimus.

Parengė projekto koordinatorė mokykloje Lolita Šiaulienė